Wkodėl tiek daug kančių
1 priežastis: laisva valia
Džmogus nėra Dievo vergas, bet Dievas apdovanojo jį laisva valia pagal savo paveikslą. Tai lemia gėrio ir blogio pasirinkimą su visomis pasekmėmis. Tai reiškia, kad dėl visų kančių kalti žmonės. Nes kiekvienas žmogus pats nusprendžia, ar jis nori kam nors padaryti ką nors gero, ar blogo.
Deja, žmonės, turintys per daug pinigų, yra tie, kurie turi per daug valdžios.
Jei pradėsime nuo krikščioniškojo Dievo paveikslo, kuris remiasi paskutinio arba pirmojo principo (Dievo!) lygtimi su gėriu, gražiu ir tikru (pasak Platono, sekė didieji vakarų metafizikai), Dievas gali niekada netapk blogio ir kančios pasaulyje priežastimi ar pradininku. Štai kodėl į kančios klausimą pasaulyje galima atsakyti tik iš laisvės perspektyvos: Kadangi žmogus pats priima laisvus sprendimus, jis gali apsispręsti ir prieš Dievo valią ir tokiu būdu sukelti moralinį blogį ir kančias pasaulyje.
2 priežastis: gamtos dėsniai
DKančią sukelia ne tik moralinis blogis (sukeltas žmogaus laisvos valios), bet ir kyla iš prigimties pavaldumo priežastingumo dėsniui, kuris gali būti interpretuojamas kaip neutralus, taigi, anapus gėrio ir blogio amžinajame suprantamas. Taip pat dažnai tai vadiname „blogais dalykais gamtoje“, kuris apima, pavyzdžiui, bet kokias stichines nelaimes (žemės drebėjimus, audras, ugnikalnių išsiveržimus ir kt.), ligas ir panašiai. Šį „blogį“ žmonės apibrėžia tik kaip tokį ir, griežtai tariant, iš tikrųjų yra neutralus, t.y. nei geras, nei blogas. Ji imanentiška kosminiam amžinojo tapsmo įstatymui, gamtos dėsniams. Šis amžinas gamtos dėsnis nežino moralinio skirtumo tarp gėrio ir blogio, o tik apie neutralius gamtos procesus. Dievas gamtai ir visatai suteikė šią neutralią dinamiką, panašią į pradėtą „perpetuum mobile“. Deja, kadangi mes, žmonės, esame pavaldūs medžiagai, turime susitaikyti su šiais natūraliais procesais. Kartu žinome, kad mūsų gyvenimas yra ribotas ir kad su tokiais sunkumais turime pakęsti tik ribotą laiką. Vietoj to mes galime visas savo viltis dėti į tobulą dangiškąjį pomirtinį gyvenimą, kurio siekti. Pagal tai turėtume visą savo gyvenimą derinti vadovaudamiesi dieviškaisiais dėsniais.
Gott guodžia
Kalbant apie kančią, vis dar svarbūs trys aspektai:
Dievas lieka ten. Jis nėra gero oro dievas, kuris dingsta, kai pasidaro nepatogu, kaip kai kurie draugai, kurių staiga nebėra. Net kančios viduryje Dievas visada yra su tavimi.
Kartais Dievas įsikiša ir išgydo. Tai nėra susieta su dideliu tikėjimu ar galinga malda. Jis tiesiog tai daro. Bet jei jis nesikiša tiesiogiai, tai nereiškia, kad jūs nepakankamai tikite. Arba jis tavęs nemyli.
Kažkada visos kančios baigsis. Biblija baigiama pažadu, kad per amžius Dievas „išdžiovins visas ašaras“ (Apreiškimo 21:4).
Jūsų kančios gali tęstis. Iš pradžių atsakymo gali ir nesulaukti. Bet tai tikrai turi pabaigą. Tačiau iki tol tai yra sunkiausias klausimas, su kuriuo mes ir jūs susiduriame kaip žmonės.